Vilniaus istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu 1569 -1795 m., t.y. po Liublino unijos sudarymo Lietuvai ir Lenkijai susijungus į konfederacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
Baroko epocha. Kontrreformacija ir katalikiškoji reforma. Ponų ir bajorų viešpatavimo laikotarpis. Dvarų kultūros suklestėjimas. Konstitucija 1791 m.
- Miesto augimas, statybos, plėtra
- Miesto visuomenė ir visuomeninis gyvenimas
- Asmenybės
- Istoriniai įvykiai
- Netektys
- Legendos, poezija
- Ar žinote, kad…
Miesto augimas, statybos, plėtra
- Vilniaus Universitetas įsteigtas 1579 m. Trumpai. Išsamiai (PDF). – šaltinis: VU svetainė vu.lt
- Pradėta statyti šv. Kazimiero koplyčia 1602 m. Å ventojo relikvijų į naują jam pašvęstą koplyčią perkėlimo iškilmės įvyko 1636 m. Fundatorius Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza – šaltinis www.katedra.lt
- Pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia 1604 m. Jėzuitų ordino iniciatyva. Fundavo: Vilniaus vaivada M.K. Radvila Našlaitėlis, kancleris Leonas Sapiega, kiti didikai ir bajorai – šaltinis: vienuolynai.mch.mii.lt
- 1621 – pradėtos Visų Å ventųjų bažnyčios statybos Senosios regulos karmelitų funduojant Ašmenos pavieto žemvaldžiui, karaliaus sekretoriui Vaitiekui Adalbertui Chludžinskiui – šaltinis: vienuolynai.mch.mii.lt
- 1671 m. prie gynybinių vartų buvo pristatyta medinė koplyčia – Aušros vartai – publ.voruta.lt
- 1633-1654 m. basieji karmelitai pastatė Å v. Teresės Avilietės bažnyčią Fundatorius LDK pakancleris Steponas Pacas – šaltinis: ausrosvartai.lt
- Å v. Petro ir Povilo bažnyčia 1681 m. – šaltinis vilnius.lcn.lt. 1668 – bažnyčia tampa baroko šedevru ne tik Vilniuje, bet ir Baltijos šalyse. Panoraminiai vaizdai. Å altiniai: panoramas.lt, vienuolynai.mch.mii.lt
- Observatorija įkurta 1753 m. – šaltinis: VU svetainė vu.lt
- 1776 m. Kasparini (Casparini) vargonai Å ventosios Dvasios dominikonų bažnyčioje
- Vilniaus Arkikatedra – klasicizmo stilius (rekonstrukcija nuo 1783 m.)- šaltinis: Vilniaus arkivyskupijos svetainė
- Turgavietės – aut. A.R.Čaplinskas. Iš knygos “Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė”
- Bernardinų g., Maironio g., Tymo kvartalas – aut. Jorė Janavičiūtė, publ. vu.lt
- Sapiegų baroko ansamblis – publ. kpd.lt
Miesto visuomenė ir visuomeninis gyvenimas
- 1547 – pirmoji stiklo dirbtuvė Lietuve, Vilniaus priemestyje – aut. Lietuvos istorijos institutas, publ. delfi.lt
- 1563 – priimta “Vilniaus privilegija”, kuria buvo sulygintos krikščioniškų konfesijų, tai yra katalikų ir stačiatikių teisės. Å ios privilegijos tekstas buvo įtrauktas į II Lietuvos Statuto preambolę. Lietuvos DK kuriam laikui tapo Europos krikščioniškos tolerancijos židiniu – aut. Lietuvos istorijos institutas, publ. delfi.lt
- 1591 – pirmieji religiniai neramumai – padegta evangelikų reformatų bažnyčia – aut. Lietuvos istorijos institutas, publ. delfi.lt
- Kaip linksmindavosi vilniečiai ““ puotos su patrankomis. Aut. A.R.Čaplinskas. Iš knygos “Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė”
- Opera Vilniaus Žemutinėje pilyje – aut. Daiva Steponavičienė VITA ANTIQUA svetainėje. Plačiau apie operos “Elenos pagrobimas” scenografiją – aut. Lietuvos istorijos institutas, publ. delfi.lt
- Bajorų kalėjimai – aut. Jūratė Mičiulienė, publ. voruta.lt
- Pirmosios iškilmingos pamaldos Dievo Motinai Aušros Vartuose surengtos 1706 m. gegužės 18 d., po Vilniaus gaisro – publ. vilnius.lcn.lt
- XVIII a. I pusėje imtasi priemonių siekiant geriau apsaugoti Vilniaus katedros lobyne sukauptas vertybes. Vertingiausi objektai galėjo būti naudojami tik ypatingais atvejais, per didžiausias iškilmes. 1736 m. uždrausta į lobyno patalpas patekti pasauliečiams. Taip pat, siekiant išvengti daug žalos padarančių gaisrų, nutarta nupirkti priešgaisrinę vandens pompą. Pasirūpinus lobyno saugumu, jis buvo toliau turtinamas. Visas straipsnis apie Katedros lobyną
Asmenybės
- M.K.Sarbievijus. 1625 m. vainikuotas – šaltinis vu.lt.
- Vladislovas Vaza – aut. Lietuvos istorijos institutas, publ. delfi.lt
- J.Frankas (1771 “” 1842) – šaltinis vu.lt.
- Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis (1726-1794) – šaltinis Vilniaus arkivyskupijos svetainė
- J.K.Glaubicas – Vilniaus baroko architektas
- Architektas Laurynas Gucevičius
- Vilniaus Gaonas – Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720-1797). Å altinis litvakai.mch.mii.lt
- Sapiegos
- Pacai
Istoriniai įvykiai
- Å v. Kazimiero kanonizacija
- Tvanas – 1655 m. Maskvos kariuomenė užima Vilnių
- 1588 m. – išleidžiamas III Lietuvos statutas. Trumpai>
- 1690 m. prasidėjo vidaus karas su Sapiegomis
- 1700 m. – Å iaurės karo pradžia
- 1773 m. – Edukacinė komisija
- 1767 – Vilniaus – Radomo konfederacija
- 1768 – 1772 Baro konfederacija
- 1772 – pirmasis ATR padalijimas
- 1788 – 1792 Ketverių metų seimas
- 1791.05.03 – konstitucijos priėmimas
- 1792 – Targovicos konfederacija
- 1793 – antrasis ATR padalijimas
- 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas: priežastys-pasekmės (publ.eistorija.blogspot.com),
- 1795 – trečiasis ATR padalijimas
Netektys
- Didieji gaisrai:
- 1610 m . Jo metu sudegė Žemutinė pilis ir katedra su dalimi lobyno. 1610 m. Gaisro metu pelenais virto daugybė Vilniaus gotikinės architektūros statinių, meno kūrinių bei buities daiktų. Miesto nuniokojimo statistika žiauri: sudegė apie 4700 gyvenamųjų namų, daugiau kaip 10 bažnyčių ir cerkvių (4 cerkvės, liuteronų bažnyčia, žydų sinagoga, karmelitų bažnyčia, Å v. Dvasios bažnyčia ir kt.), o gyventojų mieste sumažėjo trečdaliu.
- 1737 06 02 mažesnis gaisras, kuomet, vienos miestietės name prie karališkojo malūno kilęs gaisras nusiaubė “pusę Vilniaus”, tarp kitų pastatų Å v. Jono bažnyčią su varpine, kolegijos pastatais ir aplinkiniais namais.
- 1748 06 11 kilusio gaisro priežastis buvo įprasta ir proziška. Pasak B. B. Jachimovičiaus, jis kilo žydo Rubino, gyvenusio Vilniaus medžioklio Narbuto kiemelyje Užupyje, bravore. <..> iš viso sudegė 469 mūrnamiai su kiemais, 12 bažnyčių ir cerkvių, 15 rūmų, daugybė smulkesnių pastatų. <..> gaisras iš viso padarė per 50 mln. auksinų nuostolių. Plačiau – delfi.lt, parengė Lietuvos istorijos institutas
- 1749.
- 1655 m. Karų su rusais ir švedais akivaizdoje, pačiam katedros lobynui iškilo didelė grėsmė. Kai 1654 m. Rusijos kariuomenė įžengė į LDK teritoriją, Vilniaus kapitula suprato, kad nepavyks išsaugoti viso lobyno. Buvo nutarta mažiau vertingus objektus išlydyti, nuo liturginių rūbų nurinkti perlus ir brangakmenius, o pačius rūbus sudeginti, taip išlydant auksinius ir sidabrinius siūlus, kuriais jie buvo atausti arba siuvinėti. Å i užduotis buvo patikėta tuometiniam Å v. Kazimiero koplyčios klebonui, kapitulos prelatui ir kustodui Jurgiui Bialozorui. 1655 m. visas katedros lobynas buvo padalytas į dvi dalis. Pagrindinę dalį planuota išvežti iš Vilniaus į Karaliaučių, kur turėjo apsistoti ir tuometinis vyskupas Jurgis Tiškevičius. Tačiau netoli nuo Vilniaus visas krovinys buvo sulaikytas ir išgrobstytas rusų ir kazokų pulkų. Tuo tarpu didžiąja dalimi Å v. Kazimiero koplyčios vertybių rūpinosi pats jos klebonas J. Bialozoras. Jos nepateko į priešų rankas, bet didžioji dalis buvo parduota arba užstatyta, o gautos lėšos panaudotos kariuomenės išlaikymui. Daugiau apie katedros lobyną – BPMmuziejus
- Po Å iaurės karo (1700-1721) dingo tik dalis Å v. Kazimiero koplyčios vertybių
- Jėzuitų ordino panaikinimas 1773 m.
Legendos, poezija
- Filatelija. Tadas Kosciuška
- Legenda apie skulptūrą “Kristus nešantis kryžių” (apie bado ir maro laikus 1710 m.) – publ. tradicija.lt, aut. P.Galaunė
- Legenda apie angelus ant šv. Jonų bažnyčios
Ar žinote, kad…
- Vladislovo Vazos meilės istorija baigėsi Merkinėje?
- Birštono viešbutyje “Sofijos rezidencija” kambariai dedikiuoti garbingiems Lietuvos didikams. Čia galite rasti ir Vytauto Didžiojo, ir Vladislovo Vazos, ir Barboros Radvilaitės bei kitų didikų kambarius.
- 1636 m. Pirmoji opera Lietuvoje buvo parodyta anksčiau nei Paryžiuje
- 1733 pavasarį, antrą Velykų dieną padauginę jaunuoliai šaudydami uždegė karčemą. Gaisro metu sudegė ne tik ji, bet ir beveik visas miestas. – šaltinis midus.lt