VILNIAUS ŠVENTOSIOS DVASIOS BAŽNYČIOS VARGONAI
ADAM GOTTLOB CASPARINI 1776
1776 m. garsaus meistro iš Karaliaučiaus Adamo Gottlobo Casparini pastatyti Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai – vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos kultūros paminklų.
Nėra abejonių, kad restauravus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonus, Vilnius taps reikšmingu Europos vargonų kultūros centru.
Šaltinis: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Oficialus puslapis: casparini.lt
1. Kas buvo Casparini, jo veikla
XVII – XVIII a. Europoje buvo gerai žinoma vargonų meistrų Casparini pavardė. Pirmasis žinomas šios giminės atstovas buvo vargonų meistras Adam Casparas, gyvenęs ir dirbęs Silezijoje XVII a. I p. Ypač plačiai buvo žinomas jo sūnus Johannas (1623 – 1706). Jaunas atvykęs į Italiją, ten jis dirbo daugelį metų, net savo vardą bei pavardę pakeitė – pasivadino Eugenu Casparini. Šiuo vardu jis ir įėjo į Europos vargonų kultūros istoriją. E. Casparini pagarsėjo kaip išmoningas, pilnas idėjų meistras. Jis italų vargonų tradicijas praturtino Vidurio Europos pasiekimais ir atvirkščiai – parnešė į Vidurio Europą saulėtos Italijos vargonų ypatumus. Pasižymėjo E. Casparini ir kaip naujų konstrukcijų vargonų išradėjas. Savo kūrybinę dvasią jis perdavė sūnui Adamui Horacijui (1676 – 1745) bei anūkui Adamui Gottlobui (1715 – 1788). Šis, kaip ir jo senelis, pasižymėjo ryškiu charakteriu. Jaunystėje pasimokęs tėvo dirbtuvėje, vėliau padirbėjęs pas kitus žymius to meto meistrus, tame tarpe pas garsųjį Heinrichą Gottfriedą Trostą (1681-1759), 1742 m. pelnė privilegijuoto dvaro vargonų meistro titulą Karaliaučiuje. Karaliaučiuje ir aplinkinių miestų bei kaimų bažnyčiose jis pastatė kelias dešimtis vargonų, amžininkų labai aukštai įvertintų. Kelis vargonus pastatė ir Lietuvoje. Deja, laikas Casparini giminės kūriniams buvo negailestingas. Iki mūsų dienų išliko tik kelių vargonų fragmentai. Vienintelis išlikęs beveik nepakeistas ir nesudarkytas šios garsios, Europos kultūrai daug nusipelniusios, giminės kūrinys stovi Vilniaus Å ventosios Dvasios bažnyčioje.
2. Apie vargonus
Vargonai turi du manualus ir pedalus, 31 registrą bei tris pagalbinius įrenginius: akustinį būgną, skambučius ir dvejų su puse oktavos kariljoną. Pagal tą metą tai buvo didelis instrumentas. Vargonų korpusą A. G. Casparini dirbo vietos meistrams talkininkaujant. Jo fasadą grakščiais barokiniais drožiniais išpuošė taip pat vietos meistrai. Vilniaus skulptorių rankos sukūrė ir karaliaus Dovydo bei septynias angelų skulptūras, apvainikuojančias visą fasadą. Vargonų fasadas, tiek korpuso rėmai, tiek drožiniai bei skulptūros, buvo nudažyti keliomis spalvomis bei paauksuoti. Vėliau, per du su viršum šimtmečius fasadas nekartą buvo perdažytas, tačiau restauratoriams pavyko vėlesnius sluoksnius pašalinti ir atidengti pirmykštę dramblio kaulo spalvą. Vargonų įranga – oro skirstymo dėžės, mechanikos detalės, klaviatūros, vamzdžiai – buvo pagaminta Karaliaučiuje ir atvežta į Vilnių.
Visi vargonai padirbti iš rinktinių medžiagų. Tai, kas vadinama vargonų širdimi – oro skirstymo dėžės, mechanika yra ąžuoliniai, korpusas ir medžio vamzdžiai ““ pušiniai. Klaviatūros buvo dengtos juodmedžiu. Nors jos neišliko, tačiau buvo atkurtos pagal originalios A. G. Casparini darbo klaviatūros likučius, saugomus Bartuose (dab. Lenkijoje).
Metaliniai vargonų vamzdžiai padirbti iš alavo ir švino lydinio. Fasado vamzdžiams panaudotas beveik grynas labai geros rūšies alavas, todėl jie yra skambūs, tvirti ir dailaus atspalvio. Vamzdžiams, kurie yra vargonų viduje, panaudotas žemesnio procento lydinys. Jame yra daugiau švino, metalas minkštesnis, tačiau skarda gana stora. Todėl šie vamzdžiai yra tiek tvirti, kad iki šiol puikiausiai išsilaikė.
Neišliko šiuose vargonuose tik vieno, liežuvėlinio registro – Vox Humana – vamzdžiai. Jis bus atkurtas pasiremiant kitų to meto Lietuvos meistrų pavyzdžiais. Å io registro atkūrimas įtrauktas į tarptautinę “Truesound” programą, finansuojamą Europos Komisijos. Plačius akustinius bei metalo tyrimus atlieka net keli moksliniai institutai Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, o tyrimų rezultatus praktikoje tikrina penkios vargonų firmos iš Italijos, Olandijos, Latvijos, Švedijos ir Lietuvos.
Žinovai labai vertina A. G. Casparini vargonų dumples, tiksliau, visą jų sistemą, kurią sudaro šešerios pleištinės dumplės, pastatytos atskiroje patalpoje. Yra reta, kad dumplių sistema būtų išlikusi originali, nepakeista. Taigi, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonai yra vertingi ir kaip puikus muzikos instrumentas bei meno kūrinys, ir kaip technikos paminklas, ryškiai parodantis to meto amato pasiekimus.
3. Apie jau atliktus restauravimo darbus
Parengiamieji vargonų restauravimo darbai pradėti dar 1993 m., kuomet grupė Lietuvos ir Švedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius restauravimo principus. Restauravimo darbai buvo patikėti UAB Vilniaus vargonų dirbtuvei.
2000 m. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, Lietuvos kultūros ministerija ir Geteborgo universiteto Vargonų meno centras – GOArtas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią sutarta tęsti šių unikalių vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus. Į juos įtraukti pripažinti ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Italijos.
Švedijos pusės lėšomis padaryta išsami dokumentacija, kurios parengimas kainavo per 500.000 Švedijos kronų. Lietuvos vyriausybė Casparini vargonų restauravimui skyrė 540 tūkst. litų. 2000 m. pastačius pastolius buvo dezinfekuotas visas vargonų korpusas bei medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso konstrukcija. Tai kainavo 140 tūkst. litų. 2002 – 2003 m. restauruoti vargonų fasado elementai: pašalinus ankstesnius dažų sluoksnius, atidengta originali polichromija. Šie darbai kainavo 190 tūkst. litų. Taip pat restauruoti ir rekonstruoti barokiniai drožiniai, kurie kainavo 60 tūkst. litų. 2002 – 2005 m. restauruotas ir pats instrumentas: dumplės, ortakiai, oro skirstymo dėžės, atkurtos klaviatūros, mechanika. Šie darbai atsiėjo 150 tūkst. litų. 2005 m. lapkričio 29 d. buvo išbandyta mechanika ir išgirsti pirmieji garsai. Dabar reikia restauruoti polichromiją, skulptūras, drožybą, auksuoti vargonų fasado karnizus bei drožinius, atlikti sudėtingus vamzdyno restauravimo, intonavimo ir reguliavimo darbus. Įtemptai dirbant visus darbus galima užbaigti per pusantrų – dvejus metus.
4. Kokia bus A. G. Casparini vargonų restauravimo nauda ir reikšmė
Vargonai yra tradicinis Europos aukštos miesto kultūros atributas. Jų restauravimui skirtinas išskirtinis dėmesys. Tai, kad A. G. Casparini vargonai išliko iki mūsų dienų yra neįkainojama likimo dovana. Nedaug Europos valstybių sostinių gali pasidžiaugti turinčios tokius senus, vertingus ir gerai išsilaikiusius vargonus. Casparini vargonų meninę ir istorinę vertę liudija ir tai, kad garsioji Ročesterio (JAV) universiteto Eastman School of Music, sumaniusi pasistatyti kurių nors vertingiausių istorinių Europos vargonų kopiją, pasirinko būtent Vilniaus A. G. Casparini šedevrą ir jau vykdo projektavimo darbus.
Nėra abejonių, kad restauravus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonus, Vilnius taps reikšmingu Europos vargonų kultūros centru.