Vertingiausi Vilniaus vargonai – Kasparini (Casparini) vargonai 1776 m.

VILNIAUS Å VENTOSIOS DVASIOS BAŽNYČIOS VARGONAI
ADAM GOTTLOB CASPARINI 1776
1776 m. garsaus meistro iš Karaliaučiaus Adamo Gottlobo Casparini pastatyti Vilniaus Å ventosios Dvasios bažnyčios vargonai ““ vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos kultūros paminklų.

Nėra abejonių, kad restauravus Å ventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonus, Vilnius taps reikšmingu Europos vargonų kultūros centru.

Å altinis: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Oficialus puslapis:  casparini.lt

  

1. Kas buvo Casparini, jo veikla
XVII ““ XVIII a. Europoje buvo gerai žinoma vargonų meistrų Casparini pavardė. Pirmasis žinomas šios giminės atstovas buvo vargonų meistras Adam Casparas, gyvenęs ir dirbęs Silezijoje XVII a. I p. Ypač plačiai buvo žinomas jo sūnus Johannas (1623 ““ 1706). Jaunas atvykęs į Italiją, ten jis dirbo daugelį metų, net savo vardą bei pavardę pakeitė ““ pasivadino Eugenu Casparini. Å iuo vardu jis ir įėjo į Europos vargonų kultūros istoriją. E. Casparini pagarsėjo kaip išmoningas, pilnas idėjų meistras. Jis italų vargonų tradicijas praturtino Vidurio Europos pasiekimais ir atvirkščiai ““ parnešė į Vidurio Europą saulėtos Italijos vargonų ypatumus. Pasižymėjo E. Casparini ir kaip naujų konstrukcijų vargonų išradėjas. Savo kūrybinę dvasią jis perdavė sūnui Adamui Horacijui (1676 ““ 1745) bei anūkui Adamui Gottlobui (1715 ““ 1788). Å is, kaip ir jo senelis, pasižymėjo ryškiu charakteriu. Jaunystėje pasimokęs tėvo dirbtuvėje, vėliau padirbėjęs pas kitus žymius to meto meistrus, tame tarpe pas garsųjį Heinrichą Gottfriedą Trostą (1681-1759), 1742 m. pelnė privilegijuoto dvaro vargonų meistro titulą Karaliaučiuje. Karaliaučiuje ir aplinkinių miestų bei kaimų bažnyčiose jis pastatė kelias dešimtis vargonų, amžininkų labai aukštai įvertintų. Kelis vargonus pastatė ir Lietuvoje. Deja, laikas Casparini giminės kūriniams buvo negailestingas. Iki mūsų dienų išliko tik kelių vargonų fragmentai. Vienintelis išlikęs beveik nepakeistas ir nesudarkytas šios garsios, Europos kultūrai daug nusipelniusios, giminės kūrinys stovi Vilniaus Å ventosios Dvasios bažnyčioje.

2. Apie vargonus
Vargonai turi du manualus ir pedalus, 31 registrą bei tris pagalbinius įrenginius: akustinį būgną, skambučius ir dvejų su puse oktavos kariljoną. Pagal tą metą tai buvo didelis instrumentas. Vargonų korpusą A. G. Casparini dirbo vietos meistrams talkininkaujant. Jo fasadą grakščiais barokiniais drožiniais išpuošė taip pat vietos meistrai. Vilniaus skulptorių rankos sukūrė ir karaliaus Dovydo bei septynias angelų skulptūras, apvainikuojančias visą fasadą. Vargonų fasadas, tiek korpuso rėmai, tiek drožiniai bei skulptūros, buvo nudažyti keliomis spalvomis bei paauksuoti. Vėliau, per du su viršum šimtmečius fasadas nekartą buvo perdažytas, tačiau restauratoriams pavyko vėlesnius sluoksnius pašalinti ir atidengti pirmykštę dramblio kaulo spalvą. Vargonų įranga ““ oro skirstymo dėžės, mechanikos detalės, klaviatūros, vamzdžiai ““ buvo pagaminta Karaliaučiuje ir atvežta į Vilnių.
Visi vargonai padirbti iš rinktinių medžiagų. Tai, kas vadinama vargonų širdimi – oro skirstymo dėžės, mechanika yra ąžuoliniai, korpusas ir medžio vamzdžiai ““ pušiniai. Klaviatūros buvo dengtos juodmedžiu. Nors jos neišliko, tačiau buvo atkurtos pagal originalios A. G. Casparini darbo klaviatūros likučius, saugomus Bartuose (dab. Lenkijoje).
Metaliniai vargonų vamzdžiai padirbti iš alavo ir švino lydinio. Fasado vamzdžiams panaudotas beveik grynas labai geros rūšies alavas, todėl jie yra skambūs, tvirti ir dailaus atspalvio. Vamzdžiams, kurie yra vargonų viduje, panaudotas žemesnio procento lydinys. Jame yra daugiau švino, metalas minkštesnis, tačiau skarda gana stora. Todėl šie vamzdžiai yra tiek tvirti, kad iki šiol puikiausiai išsilaikė.
Neišliko šiuose vargonuose tik vieno, liežuvėlinio registro ““ Vox Humana ““ vamzdžiai. Jis bus atkurtas pasiremiant kitų to meto Lietuvos meistrų pavyzdžiais. Å io registro atkūrimas įtrauktas į tarptautinę “Truesound” programą, finansuojamą Europos Komisijos. Plačius akustinius bei metalo tyrimus atlieka net keli moksliniai institutai Vokietijoje, Italijoje, Å vedijoje, o tyrimų rezultatus praktikoje tikrina penkios vargonų firmos iš Italijos, Olandijos, Latvijos, Å vedijos ir Lietuvos.
Žinovai labai vertina A. G. Casparini vargonų dumples, tiksliau, visą jų sistemą, kurią sudaro šešerios pleištinės dumplės, pastatytos atskiroje patalpoje. Yra reta, kad dumplių sistema būtų išlikusi originali, nepakeista. Taigi, Vilniaus Å ventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonai yra vertingi ir kaip puikus muzikos instrumentas bei meno kūrinys, ir kaip technikos paminklas, ryškiai parodantis to meto amato pasiekimus.

3. Apie jau atliktus restauravimo darbus
Parengiamieji vargonų restauravimo darbai pradėti dar 1993 m., kuomet grupė Lietuvos ir Å vedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius restauravimo principus. Restauravimo darbai buvo patikėti UAB Vilniaus vargonų dirbtuvei.
2000 m. Vilniaus Å ventosios Dvasios bažnyčia, Lietuvos kultūros ministerija ir Geteborgo universiteto Vargonų meno centras ““ GOArt”™as pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią sutarta tęsti šių unikalių vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus. Į juos įtraukti pripažinti ekspertai iš Lietuvos, Å vedijos, Vokietijos, Italijos.
Å vedijos pusės lėšomis padaryta išsami dokumentacija, kurios parengimas kainavo per 500.000 Å vedijos kronų. Lietuvos vyriausybė Casparini vargonų restauravimui skyrė 540 tūkst. litų. 2000 m. pastačius pastolius buvo dezinfekuotas visas vargonų korpusas bei medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso konstrukcija. Tai kainavo 140 tūkst. litų. 2002 ““ 2003 m. restauruoti vargonų fasado elementai: pašalinus ankstesnius dažų sluoksnius, atidengta originali polichromija. Å ie darbai kainavo 190 tūkst. litų. Taip pat restauruoti ir rekonstruoti barokiniai drožiniai, kurie kainavo 60 tūkst. litų. 2002 ““ 2005 m. restauruotas ir pats instrumentas: dumplės, ortakiai, oro skirstymo dėžės, atkurtos klaviatūros, mechanika. Å ie darbai atsiėjo 150 tūkst. litų. 2005 m. lapkričio 29 d. buvo išbandyta mechanika ir išgirsti pirmieji garsai. Dabar reikia restauruoti polichromiją, skulptūras, drožybą, auksuoti vargonų fasado karnizus bei drožinius, atlikti sudėtingus vamzdyno restauravimo, intonavimo ir reguliavimo darbus. Įtemptai dirbant visus darbus galima užbaigti per pusantrų ““ dvejus metus.

4. Kokia bus A. G. Casparini vargonų restauravimo nauda ir reikšmė
Vargonai yra tradicinis Europos aukštos miesto kultūros atributas. Jų restauravimui skirtinas išskirtinis dėmesys. Tai, kad A. G. Casparini vargonai išliko iki mūsų dienų yra neįkainojama likimo dovana. Nedaug Europos valstybių sostinių gali pasidžiaugti turinčios tokius senus, vertingus ir gerai išsilaikiusius vargonus. Casparini vargonų meninę ir istorinę vertę liudija ir tai, kad garsioji Ročesterio (JAV) universiteto Eastman School of Music, sumaniusi pasistatyti kurių nors vertingiausių istorinių Europos vargonų kopiją, pasirinko būtent Vilniaus A. G. Casparini šedevrą ir jau vykdo projektavimo darbus.

Nėra abejonių, kad restauravus Å ventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonus, Vilnius taps reikšmingu Europos vargonų kultūros centru.

This entry was posted in Architektūra and tagged , . Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *