Žydų geto malinos

Vilniaus senamiestyje, žydų geto teritorijoje esančiuose požemiuose, buvo įrengta daugybė slėptuvių, vadinamųjų malinų. Jose Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių slėpdavosi žydai ““ šeimos taip bandė išgelbėti savo artimųjų gyvybę.

Jei nepajėgi dirbti ““ mirk

Geto teritorijoje buvusio pastato rūsiuose ““ jame dabar įsikūręs Žydų kultūros ir informacijos centras ““ buvo tokia slėptuvė. Ten jau įrengta ekspozicija “Malina”, kad lankytojai galėtų pamatyti, kaip ji atrodė anais laikais. Dabar jau sunku supaisyti, kas kažkada gyveno šiame name ir įsirengė šią slėptuvę.

Žodis “malina”, išvertus iš hebrajų kalbos (“malion”), reiškia “viešbutis”, iš rusų kalbos ““ “avietė”. Lietuvoje šis žodis laikomas žargonu.

Antrojo pasaulinio karo metais dešimtys geto žydų įsirengė malinų, kuriose slėpė pasmerktus mirti vaikus ir senelius. Darbingi šeimos nariai buvo varomi į įvairius darbus, o dirbti nepajėgiančių laukė mirtis.

“Nacių okupacijos metais žodis “malina” mieste pradėjo skambėti vis dažniau. Malinas įrenginėjo naktimis, jos kūrėsi rūsiuose, po šiukšlių dėžėmis ““ visur, kur tik leido žmogaus fantazija. Iš pradžių malinos gete buvo gan primityvios ““ rūsiuose, tamsiuose kambarėliuose, palėpėse ir panašiose vietose.

Malinos buvo prabangios ir skurdžios, didelės ir mažos, skirtos vienai šeimai, o kartais net šimtams žmonių. Paskutinėmis geto dienomis slėptuvių įrengimo menas pasiekė didžiausių aukštumų. Išaugo visas požeminis miestas”, ““ pasakoja rašytojas Abraomas Suckeveris prisiminimų knygoje “Apie Vilniaus getą”. A. Suckeveris buvo uždarytas į getą, tačiau iš ten jam pavyko pabėgti.

Darbavosi geri inžinieriai

Malinos žinomos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ne tik Vilniuje, bet ir Krokuvoje, Odesoje ““ ten, kur buvo didelės žydų bendruomenės ir kur buvo įkurti getai”, ““ pasakojo Rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus.

Malinos maketas eksponuojamas ir Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Muziejaus direktorė Rachilė Kostanjan prisiminė vieną žydą, atėjusį į muziejų pernai vasarą. “Ir aš slėpiausi tokioje malinoje”, ““ sakė vyriškis.

“Malinos maketas padarytas pagal žmonių, kurie jose slėpėsi, pasakojimus. Ko gero, tų žmonių Vilniuje jau nėra tarp gyvųjų. Kas emigravo į Izraelį, kas mirė”, ““ sakė R.Kostanjan.

Tačiau moteris prisimena jų pasakojimus. Jei gete sužinodavo, kad ateina vokiečiai daryti kratos, tuoj pat vaikai ir seniai, kurie neturėjo pažymėjimo, kad dirba, eidavo į slėptuvę. Iš pradžių jos buvo primityvios. Kai vokiečiai surasdavo besislapstančius, iš karto vesdavo sušaudyti. Norint išgyventi, reikėjo maskuotis. Geto gyventojai pradėjo skverbtis giliau ““ į rūsius, požemius. Buvo daug gerų inžinierių, darbininkų, kurie geto teritorijoje iškasė patikimų malinų.

Pabėgdavo požeminėmis trasomis

“Tose slėptuvėse pavyko išsigelbėti nedidelei žmonių daliai. Galų gale tai buvo didelė viltis. Vilniaus geto teritorijoje jų buvo dešimtys, o gal ir šimtai. Kiek tiksliai, niekas nežino, ““ sakė S. Pilinkus. ““ Be abejo, kad senamiesčio butuose tų slėptuvių yra. Reikia ieškoti.”

Slėptuvėse dažnai vykdavo baisių tragedijų. Žmonės ten neretai mirdavo iš bado ar dėl tyro oro stokos. 1943 m. naikinant Vilniaus getą dešimtys malinų su gyvais žmonėmis buvo palaidota po susprogdintų namų griuvėsiais. Gete siautėjo ugnis.

Žinomos teatro kritikės Irenos Veisaitės žiniomis, geto malinose besislapstantys žydai žuvo. Gyvi išliko tie, kurie slapstėsi už geto teritorijos ““ lietuviškojoje pusėje.

Kai kuriems kaliniams yra nusišypsojusi laimė. Iš geto jiems pavyko pabėgti požeminėmis inžinerinių komunikacijų trasomis.


Slėptuvės išgelbėjo nedaugelį

Žydų getas buvo įkurtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus senamiestyje. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkst. žydų. Per visą geto gyvavimo laikotarpį čia buvo uždaryta apie 50 tūkst. žmonių.

Jau iki 1941 m. gruodžio pabaigos vokiečiai nužudė 33 500 Vilniaus žydų. Gete liko tik 12 tūkst. legalių ir 8 tūkst. nelegalių žydų, pasislėpusių slėptuvėse.

1943 m. rugsėjo 23 ir 24 d. Vilniaus getas likviduotas galutinai. Iš 57 tūkst. Vilniaus žydų, pasibaigus karui, gyvų liko tik apie 2 tūkst.

Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/miestas/vilniaus-istorija-geto-gyventoju-viltis-sleptuves-476256

This entry was posted in Asmenybės, tautos, Įvykiai. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *