Užupis ““ respublika respublikoje

Straipsnio autorė: Regina Lakačauskaitė,
Informacijos šaltinis: 
Žurnalas “Miesto IQ”, 2008 m. kovo 12 d. 11:48

(360 panoraminis vaizdas sukurtas panoramos.net)

Užupis ““ vienas įdomiausių ir spalvingiausių Vilniaus rajonų. Neretai vadinamas lietuviškuoju Monmartru ar Vilniaus Kristianija. Å ią miesto dalį pamėgę menininkai pavertė ją savo gyvenimo ir kūrybos erdve. Å iandien Užupis ““ unikali, prieš vienuolika metų įkurta respublika, esanti pačiame Vilniaus centre. Turinti prezidentą ir konstituciją, savo himną ir unikalų švenčių kalendorių.

Užupio respublikai atstovauja daugiau kaip šimtas ambasadorių, reprezentuojančių jį ne tik įvairiose valstybėse, bet ir Vėjyje, Poezijoje, Smėlyje. Prieš kurį laiką egzistavo ir karinės pajėgos, tačiau prieš kelerius metus jų buvo atsisakyta ir Užupis tapo pacifistine respublika.

Visų Užupio respublikos gyventojų, pradedant prezidentu ir baigiant dažytoju, pagrindinis darbas, laisvalaikis ir pomėgis yra tiesiog būti užupiečiu.

Nuo “Mirties gatvės” iki prestižinio rajono

Ne visada Užupis buvo menininkų respublika. Ne visada tai buvo rajonas, kuriame gyventi ir jaustis bendruomenės dalimi buvo prestižas. Prieš porą dešimtmečių tai buvo pavojingas ir tamsus rajonas, pamėgtas stambesnio ar smulkesnio masto nusikaltėlių bei alkoholio “kultūrą” propaguojančių žmonių. Atvykėliai šiame rajone nebuvo laukiami.

“Mirties gatvė” ““ toks buvo neoficialus gatvės prie dabartinio Angelo pavadinimas. Dažais ant sienos užrašytas pavadinimas perspėdavo nežinančiuosius apie rajono specifiką. Pavadinimas atsirado neatsitiktinai ““ tamsiu paros metu šioje vietoje vaikščiojantys smalsuoliai tikrai rizikavo mažų mažiausiai būti sumušti.

Užupis

M.Kaminsko nuotr.

Prie pat Užupio esančios Dailės akademijos studentai šiame apleistame rajone įžvelgė ne tik pavojingus kaimynus, bet ir pigios pastogės galimybes. Apleisti namai, kambariai šildomi malkomis kūrenamomis krosnimis, vandens kolonėlės lauke ““ nelabai viliojanti perspektyva nors kiek pasiturinčiam miestiečiui.

Tačiau studentams tokie pigūs namai buvo kaip tik. Ilgainiui čia besikuriantys menininkai, bohemos atstovai bei originalių ir netradicinių pažiūrų žmonės suformavo šiandieninę spalvingą ir unikalią Užupio bendruomenę.

Å ventės ir tradicijos

Savita respublika išsiskiria švenčių kultūra. Pati svarbiausia šventė yra Neprigulimybės (Nepriklausomybės) diena, švenčiama balandžio 1-ąją. Tai diena, kai visas Užupis būna pilnas žmonių, kai tiltai per Vilnelę pavirsta muitinėmis, kai organizuojamas kortų “Durniaus” čempionatas. Tačiau bene pagrindinis ir linksmiausias akcentas ““ iš senovinės vandens kolonėlės, stovinčios priešais Užupio Angelą, bėgantis alus.

Ir ne šiaip sau bėgantis, bet bėgantis už dyką. Užupiečiai juokauja, kad prie kolonėlės reikia pastatyti kokį atsakingą asmenį ““ alaus pilstytoją, nes senieji Užupio gyventojai vos ne su kanistrais subėga nemokamo alaus neštis.

Kita ypatinga šios Respublikos šventė ““ Naujieji metai, arba Spąstų diena, švenčiama kovo 21-ąją, per pavasario lygiadienį. Å i diena skirta seniai nenaudojamiems daiktams, pasenusiam mąstymui ir stereotipams atsikratyti.

Užupis

M.Kaminsko nuotr.

Dalykams, kurie kaip spąstai pagauna žmones, pririša ir apsunkina, bet neteikia nei džiaugsmo, nei naudos. Kiekvieni naujieji metai yra galimybė atversti naują ir baltą gyvenimo knygos puslapį ir bandyti jį užpildyti kuo gražesnėmis spalvomis.

Viena gražiausių Užupio švenčių ““ Baltų staltiesių diena, švenčiama antrąją Velykų dieną. Tai ““ visos Užupio bendruomenės šventė, kai stalai “Užupio kavinėje” apdengiami baltomis staltiesėmis, o žmonės susirenka su vaišėmis, nesuvalgytomis per pirmą Velykų dieną. Tai ““ buvimo kartu, dalijimosi ne tik maistu, bet ir žmogišku artumu šventė.

Bendruomenė

Užupio bendruomenės nariai, vadinantys save užupiečiais, susaistyti idėjos saitais. Å i bendruomenė keista ir spalvinga, kaip ir pats Užupis, susidedanti iš įvairių žmonių ir tipažų: nuo šlavėjų ir benamių iki valstybės tarnautojų bei įžymybių. Pasak Užupio ambasadoriaus Tibetui, M. Abromavičiaus, “Užupis yra kategorija ““ vidinė tavo teritorija”. Keisčiausia, kad nebūtina gyventi Užupyje norint būti tikru užupiečiu.

Svarbiausia yra suprasti Užupio idėją ir jai paklusti. Užupis šios bendruomenės nariams yra erdvė, veiklos zona, kur gali būti, bendrauti, realizuoti savo mintis. Ambasadorius juokauja, kad tikru užupiečiu tampa tas, kuris perbrenda upę. O pirmas tikras užupietis buvo Å v. Kristoforas, kuris ne tik pats perbrido per upę, bet ir pernešė per ją kūdikėlį Jėzų.

Užupio meno inkubatorius yra viena iš bendruomenės organizacijų, veikiančių Užupio respublikoje. Gyvuojantis beveik tiek pat laiko, kiek ir respublika, meno inkubatorius teikia kultūros, švietimo ir meno idėjų, projektų ir paslaugų Užupiui ir pasauliui. Tai gera vieta atsiverti kūrybai. Tai erdvė, kur laukiama įvairių meninių polėkių ir požiūrių. Kiekvienas kūrybingas žmogus gali ateiti ir kurti kažką savo, tikro, patirto.

Užupis

M.Kaminsko nuotr.

Užupio meno inkubatorius rengia parodas, organizuoja įvairius seminarus bei mokymus besidomintiems įvairiomis meno šakomis. Meno ikubatoriuje nuolatos kas nors vyksta. Idėjų visuomet daugiau nei galimybių jas įgyvendinti.

Čia renkasi jaunų mamų klubas, kuriame vaikai su mamomis dalyvauja netradicinio meno pamokėlėse, piešia ant akmenukų ar mokosi pajusti spalvas. Lapkričio 9″“11 dienomis Užupyje vyko šviesos šventė “Å viečianti Vilnelė”, kurios metu buvo iliuminuota dalis upės. Čia esančiame fotografijos klube renkasi fotografijos mylėtojai, kurie mokosi fotografuoti, žiūri filmus ar fotografijų parodas.

Lapkričio viduryje į Užupį buvo atvykęs pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas latvis Muodris Tenisonas. Prieš keturiasdešimt metų Kaune įkūręs pantomimos teatrą, šis menininkas dabar užsiima kultūros šaknų paieška. Jis yra sukūręs teoriją, kad kiekvienas asmuo, daiktas ar reiškinys turi originalią meninę išraišką, nepakartojamą ornamentą. Užupyje jo rengiamame seminare kiekvienas galėjo sužinoti savo unikalų meninį šifrą ir nusipiešti jį atspindintį ornamentą.

Vienas iš kol kas neįgyvendintų projektų ““ nuspalvinti apleistų ir negyvenamų Vilniaus namų sienas. Tai bus miestą pagyvinančios didžiulės spalvotos freskos, kurių dėka Vilnius taps šiltesniu miestu.

Užupis

M.Kaminsko nuotr.

Užupis yra dabar

Dar niekada nebuvusiam Užupyje ambasadorius siūlo pereiti šio kvartalo tiltu, pažvelgti į iš po jo mojančią undinėlę, užsukti į spalvingąjį meno inkubatorių, prisėsti Užupio kavinėje ir stebėti tau grojantį Angelą. Bet svarbiausia esant čia -““ mokėti įvertinti šios akimirkos grožį ir unikalumą. Įkvėpti laisve ir kūryba pulsuojančio oro, apsižvalgyti po vietovę supančius kalnus, pasiklausyti Vilnelės ir suvokti, kad geriausi laikai ““ dar ne praeityje ir galbūt net ne ateityje, o čia ir dabar.

Ant Užupio kavinės sienos yra lenta, įamžinanti Užupio ir Paryžiaus menininkų rajono Monmartro draugystę bei giminystę. Tačiau Užupio ambasadorius Tibetui pažymėjo pagrindinį skirtumą tarp Užupio ir Monmartro: “Monmartras buvo, o Užupis yra dabar”. Užtenka pavaikščioti jo kiemais, kad įsitikintum, jog tai tiesa. Kai kurie kiemai net turi mistinius, vaizduotę žadinančius pavadinimus: tai “Senasis fontanas” ar “Trys kaštonai”.

Užupis

M.Kaminsko nuotr.

Bet ne kiemų pavadinimai daro Užupį tokį ypatingą, o tuose kiemuose verdantis gyvenimas. Už kiekvienų vartų slepiasi po spalvingą ir netikėtą pasaulį: upės šlaituose marguliuoja didžiuliai spalvingi gėlynai, medžiuose įrengtos sūpuoklės, šypseną sukeliančios mintys, užrašytos ant sienos, ir dar daugelis kitų smulkmenų, verčiančių vėl ir vėl čia sugrįžti.

 

This entry was posted in Lankytinos vietos. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *