Daug kas atkreipia dėmesį į plienines kabančias skulptūras po Vilniaus tiltais. Vieni žavisi, kur pečius kilnoja. Tai Lietuvos tūkstantmečiui paminėti sukurtas projektas “Laiko ženklai”.
Šis projektas iššaukė ne vieną diskusiją. O tai reiškia – pavyko.
Oficiali projekto svetainė http://vilniauszenklai.skulpturusodas.lt/
Žemiau tekstų kopija (atsarginis variantas, kai keičiasi nuorodos ar dingsta informacija)
APIE PROJEKTĄ
Palydėję pirmąjį Lietuvos Tūkstantmetį, Vilnių garsinę kaip Europos kultūros sostinę, 2010-aisiais žengiame į naująjį tūkstantmetį, švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.
Šias sukaktis minintis projektas Vilniaus ženklai – tai dedikacija miestui, sostinei. Per Vilniaus istorinį kultūrinį paveldą plieniniai ženklai naujai žvelgia į visos Lietuvos istoriją, įprasmina mūsų tautos, valstybės praeitį, dabartį ir ateitį.
Projektu atsigręžiama į tiltų perjuostą Nerį – gyvąją Vilniaus ašį, jungiančią senąjį ir naująjį miestą. Neris, kaip laiko tėkmės ir mūsų istorijos ženklas, verta didesnio dėmesio – gal ne visai racionalaus, kiek barokiško ir tuo pačiu modernaus puošnumo. Tokį puošnumą siekia sukurti Vilniaus ženklai – skulptūros po Vilniaus tiltais per Nerį miesto centre.
Vilniaus ženklų projekto idėja – šešios nerūdijančio plieno skulptūros, instaliuojamos prie Vilniaus tiltų: Žirmūnų, Žaliojo, Baltojo, Geležinio Vilko, Žvėryno ir Liubarto. 2010-aisiais realizuojamos keturios skulptūros – Karališkasis obuolys, Grandinė, Spindulys ietis ir Laivas pusmėnulis. Didelio mastelio, nuo 5 iki 20 metrų abstrakčių formų skulptūros, susietos vieninga idėja ir simbolika, kartu su tiltais sudaro vientisą ciklą, žymintį Lietuvos valstybei svarbius momentus.
Skulptūrų formos – universalių simbolių, ypač suklestėjusių baroko epochoje, Vilniaus baroke – Vilniaus kultūros aukso amžiuje, interpretacija. Baroko simbolika glūdi ne tik architektūroje, bet ir mažiau matomuose senuosiuose Vilniaus spaudiniuose – emblemose bei herbuose, kurie tapo bene svarbiausiu baroko laikų atributu LDK, perimtu iš Vakarų baroko kultūros.
Tikime, kad skulptūros-objektai-simboliai, sujungiantys vaizdą, mintį, idėją, taps šių dienų “kalbančiais vaizdiniais” arba Vilniaus ženklais, kviečiančiais pažvelgti į miesto erdves su moderniomis skulptūrinėmis formomis, prisiminti ir permąstyti savo miesto, valstybės istoriją.
Karališkasis obuolys (Žirmūnų tiltas)
Karališkasis obuolys
IMPERIUM.VALSTYBĖ
Lietuvos valstybingumo pradžia, atsigręžimas į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Karališkasis Lietuvos valdovų ženklas nuo Mindaugo iki LDK padalijimo.
5.2×4.7 m, nerūdijantis plienas
Grandinė (Žaliasis tiltas)
Grandinė
FORTITUDO
TVIRTYBĖ
Laisvės kovų netektys. Tautos, atlaikiusios okupacijas, tremtis, genocidą, tvirto tikėjimo ženklas.
3.7×6.6 m, nerūdijantis plienas
PASTABA – būtent šis simbolis atsirado ant Žaliojo tilto kai dar stovėjo 4 sovietinės skulptūrinės kompozicijos.
Spindulys-ietis (Baltasis tiltas)
Spindulys – ietis
MARS. NARSA
Išsiveržimas. Tautos atgimimas. Nepriklausomybė.Ietis – Kristaus kario (Miles Christianus) septintasis ginklas. Šv. arkangelo Mykolo ir šv. Jurgio, vieno iš Lietuvos globėjų atributas, simbolizuojantis pergalę ir narsą.
20 m. nerūdijantis plienas
Laivas-pusmėnulis (Žvėryno tiltas)
Laivas – pusmėnulis
SECURITAS SPES.SAUGUMAS VILTIS
Pilietinės Tautos laivas, jungiantis visus istorinius laikus, suteikiantis tęstinumo ir atsinaujinimo viltį.Pusmėnulis – dažnas LDK didikų herbinis ženklas, nurodantis kitokią “prigimtį”, dangiškąją priklausomybę. XVIIa. Vilniaus emblemoje randame gražų palyginimą, skirtą LDK ir Vilniaus globėjui šv. Kazimierui: “…ne vien mėnulis šviečia, atspindėdamas saulę, bet ir saulė tampa ryškesnė, kai mėnulio šviesa “atsimuša” į ją.Taip šv. Kazimieras (Saulė) apšviečia gimtąją tautą, padarydamas ją iškilesnę ir žymesnę tarp kitų tautų, bet ir tauta (Mėnulis), garbindama Kazimierą, paverčia jį “ryškesniu šviesuliu”. 20 m, nerūdijantis plienas