Trys kryžiai. Legendos

Vilniuje, dešiniajame Vilnelės krante, prie santakos su Nerimi, iškilęs 162 metrus virš jūros lygio, stūkso Trijų Kryžių kalnas, anksčiau vadintas Kreivuoju arba Plikuoju. Yra žinoma, kad XII-–XIII a. ant jo stovėjo medinė pilis, vėliau įkurta gyvenvietė. Iš ant Plikojo kalno atsiradusių statinių pažymėtinas Trijų Kryžių paminklas, iš čia vėlesnis kalno pavadinimas.

Mitologiniai, tautosakiniai bei istoriografiniai šaltiniai pristao Vilniaus Trijų Kryžių kalno kulto keturias versijas. Pirmosios dvi glūdi mitologiniuose šaltiniuose. Viena iš legendų mini, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo metais (1345–-1377) Vilniaus vaivada Petras Goštautas, vedęs lenkaitę ir priėmęs katalikų tikėjimą, iš Padolijos pasikvietė 14 pranciškonų ir apgyvendino juos savo sodyboje Vilniaus centre (dabar ten yra Å v. Kryžiaus, Bonifratų, bažnyčia). 1341 m., Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui išvykus iš Vilniaus, Vilniaus gyventojai pagonys, nekęsdami krikščionių, susirinkę ir sudeginę pranciškonų vienuolyną, 7 vienuolius sukapoję, o kitus 7 pririšę prie kryžių ir paleidę Nerimi žemyn, sakydami: „nuo saulėlydžio (t.y. vakarų) atėjote, į saulėlydį ir grįžkite. Kam mūsų dievus niekinote“, dar kiti sakė: „jei jau mus tuos medinius kryžius garbinti liepėt, patys plaukit dabar ant jų“. Å is pasakojimas rado platų atgarsį vėlesniuose raštuose, buvo įvairiai komentuojamas. Vienų buvo pasakojama, kad nužudytųjų kūnai buvę surinkti ir palaidoti toje pačioje vietoje, kur nužudyti. Jų garbei ant kalno pastatyti trys kryžiai.

Kita legenda apie tris rusų pravoslavų kankinius Vilniuje sako, kad Stačiatikių Bažnyčia garbina tris šventuosius kankinius lietuvius – Joną, Antaną ir Eustafijų. Nežinia, Algirdo ar Gedimino įsakymu jie buvo nužudyti, bet viena yra aišku, kad šie krikščionys nužudyti dėl to, jog priėmė krikščionių tikėjimą pagal Rytų Bažnyčios apeigas. Krikščionys šiam įvykiui atminti Vilniuje ant aukšto kalno pastatė trys kryžius.

Taip 14 pranciškonų ir 3 stačiatikių kankinių pateko į Lietuvos Krikščioniškosios Bažnyčios istoriją. Vieni mokslininkai tai laiko tikru faktu, kiti dėl jo abejoja.

Iš mokslinio straipsnio: ALFONSAS MOTUZAS “TRIJŲ KRYŽIŲ KALNO MUZIKA: KAIMYNŲ AR VIETOS TRADICIJA?”