Vilniuje, dešiniajame Vilnelės krante, prie santakos su Nerimi, iškilęs 162 metrus virš jūros lygio, stūkso Trijų Kryžių kalnas, anksčiau vadintas Kreivuoju arba Plikuoju. Yra žinoma, kad XII-–XIII a. ant jo stovėjo medinė pilis, vėliau įkurta gyvenvietė. Iš ant Plikojo kalno atsiradusių statinių pažymėtinas Trijų Kryžių paminklas, iš čia vėlesnis kalno pavadinimas.
Mitologiniai, tautosakiniai bei istoriografiniai šaltiniai pristao Vilniaus Trijų Kryžių kalno kulto keturias versijas. Pirmosios dvi glūdi mitologiniuose šaltiniuose. Viena iš legendų mini, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo metais (1345–-1377) Vilniaus vaivada Petras Goštautas, vedęs lenkaitę ir priėmęs katalikų tikėjimą, iš Padolijos pasikvietė 14 pranciškonų ir apgyvendino juos savo sodyboje Vilniaus centre (dabar ten yra Å v. Kryžiaus, Bonifratų, bažnyčia). 1341 m., Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui išvykus iš Vilniaus, Vilniaus gyventojai pagonys, nekęsdami krikščionių, susirinkę ir sudeginę pranciškonų vienuolyną, 7 vienuolius sukapoję, o kitus 7 pririšę prie kryžių ir paleidę Nerimi žemyn, sakydami: „nuo saulėlydžio (t.y. vakarų) atėjote, į saulėlydį ir grįžkite. Kam mūsų dievus niekinote“, dar kiti sakė: „jei jau mus tuos medinius kryžius garbinti liepėt, patys plaukit dabar ant jų“. Å is pasakojimas rado platų atgarsį vėlesniuose raštuose, buvo įvairiai komentuojamas. Vienų buvo pasakojama, kad nužudytųjų kūnai buvę surinkti ir palaidoti toje pačioje vietoje, kur nužudyti. Jų garbei ant kalno pastatyti trys kryžiai.
Kita legenda apie tris rusų pravoslavų kankinius Vilniuje sako, kad Stačiatikių Bažnyčia garbina tris šventuosius kankinius lietuvius – Joną, Antaną ir Eustafijų. Nežinia, Algirdo ar Gedimino įsakymu jie buvo nužudyti, bet viena yra aišku, kad šie krikščionys nužudyti dėl to, jog priėmė krikščionių tikėjimą pagal Rytų Bažnyčios apeigas. Krikščionys šiam įvykiui atminti Vilniuje ant aukšto kalno pastatė trys kryžius.
Taip 14 pranciškonų ir 3 stačiatikių kankinių pateko į Lietuvos Krikščioniškosios Bažnyčios istoriją. Vieni mokslininkai tai laiko tikru faktu, kiti dėl jo abejoja.
Iš mokslinio straipsnio: ALFONSAS MOTUZAS “TRIJŲ KRYŽIŲ KALNO MUZIKA: KAIMYNŲ AR VIETOS TRADICIJA?”