Donatas Januta: tiesa, kad vokiečiai Pirčiupių kaimą ir jo gyventojus sudegino gyvus. Bet tai nėra visa tiesa.
Pirčiupių kaimas buvo vienas iš atkakliausių, besigynusių nuo raudonųjų partizanų. Sniečkaus ir jo pagalbininkų vadovaujami raudonieji partizanai, kitaip negalėdami susidoroti su Pirčiupių gyventojais ir žinodami vokiečių paskelbtas baudas ir keršto būdus, iš pasalų užpuolė ir nužudė kelis vokiečių kareivius prie pat Pirčiupių kaimo. Remiantis žydų šaltiniais, tame užpuolime dalyvavo žydų partizanų būriai “Keršytojas” ir “Už pergalę”. Naudodami vokiečius kaip savo įrankius, raudonieji partizanai pasiekė savo tikslą “” susidorojo su Pirčiupų kaimu. Vokiečiai yra kalti už Pirčiupų kaimo žiaurų sunaikinimą. Bet Sniečkus ir jo tuometiniai pagalbininkai Lietuvoje Motiejus Å umauskas ir Genrikas Zimanas yra tų žudynių vykdymo pagrindiniai kaltininkai. Tos žudynės buvo jų sumanytos ir užsakytos. Prie “Pirčiupio motinos” paminklo turėtų būti lentelė su aiškiai išvardintais pagrindiniais tų žudynių kaltininkais. Vokiečių pavardės būtų tikrai ne pačiame viršuje. Už Pirčiupių tragediją atsakingi ne vien vokiečiai, bet, kaip ir už dzūkų ūkininkų tragediją, po sovietų skraiste siautę nelietuviai partizanai ““ banditai. Visas straipsnis: http://on.lt/pirciupio-motinos-paslaptis
Atminimas:
Skulptoriaus G. Jokūbonio paminklas liūdinti Pirčiupių “Motina” pastatytas 1960 m.
Tragedijai atminti 1947 m. buvo pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų buvo pastatyta daugiau, tačiau juos sunaikino sovietai.
Dabar – netoli Pirčiupių “Motinos” paminklo tarp pušynų slepiasi Kryžių kalnelis Pirčiupių tragedijos aukoms atminti.
Tragedijos tema 1981 m. buvo sukurtas A. Grikevičiaus filmas “Faktas” (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą “Kraujas ir pelenai”.