Mūšiuose dėl Vilniaus dalyvavo trijų besivaržančių pusių karinės pajėgos: Raudonoji Armija, Vermachtas ir Armija Krajova. Tarybinėje literatūroje taip pat minima, kad Vilniaus operacijoje dalyvavo ir lietuvių partizanų būriai (Vilniaus brigada, vadovaujama Marijono Miceikos ir Trakų brigada, vadovaujama Teofilio Mončiunsko). Tačiau viso Rūdininkų girioje veikusių tarybinių partizanų būriuose 1944 metų liepą buvo tik apie tūkstantį partizanų, o lietuviai šiuose daliniuose sudarė tik 6,5 % [10] . Todėl apie šių junginių “lietuviškumą” kalbėti sunku. Teofilio Mončiunsko biografijoje yra paminėta, kad 1944 liepos 9 ““ 12 dienomis jo vadovaujami partizanų būriai dalyvavo kautynėse dėl Vilniaus [11] . Marijono Miceikos biografijoje apie jo dalyvavimą šiose kautynėse neužsimenama [12] . Atsižvelgiant į šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad ryškesnio vaidmens kautynėse dėl Vilniaus “lietuviški” partizanai nevaidino. Susidaro įspūdis, kad tarybinėje literatūroje šie partizanų junginiai paminėti siekiant pridengti Armijos Krajovos Vilniaus ir Naugarduko apygardų partizanų dalyvavimą kautynėse, apie kuriuos tarybinė istoriografija neužsimena.
Autorius: “Å mikis”
Visas straipsnis: