Karaimų atsiradimas Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. <…>
Vytautas karaimus (kelis šimtus šeimų) atsivežė kaip karius, kaip dorus ir sąžiningus tarnus. Jie buvo apgyvendinti Trakuose tarp dviejų valdovo pilių, taip pat netoli Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų kitose vietovėse – Biržuose, Pasvalyje, Pušalote, Naujamiestyje, Panevėžyje. <…>
Pirmasis išlikęs jų istorinis liudijimas yra 1441 metų dokumentas apie Magdeburgo (savivaldos) teisių suteikimą karaimų bendruomenei. <…>
Karaimai buvo ištikimi Lietuvos valdovams, ėjo pilių sargybą, dirbo valdovų daktarais, vertėjais. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir karaimų santykiai visada buvo geri. Tai liudija ir iki šiol karaimų išsaugota pagarba Vytautui, net savotiškas jo kultas (pasakojimai, legendos, eilėraščiai), dažnas karaimas namuose turi Vytauto portretą. <…>
Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei. Ji yra viena iš svarbiausių karaimų kultūros vertybių, kuri išliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje (niekur kitur pasaulyje). UNESCO šią kalbą priskiria nykstančių kalbų grupei, Lietuvoje skaičiuojama bent apie 50 ja kalbančių žmonių. Karaimų kalbos stovykla yra pagrindinis Lietuvos karaimų kultūros bendrijos renginys per metus (pastaba – liepos mėn.).
Tiek ir dar daugiau apie karaimus Lietuvoje šiose svetainėse
– http://www.karaim.eu/index.php?id=24&lang=
http://alka.mch.mii.lt/visuomene/karaimai/trumpa.lt.htm