Antonijus (Antanas), Eustachijus ir Jonas 1346 ar 1347 m. valdant Algirdui buvo nužudyti dėl politinių motyvų. 1547 m. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. Šiuo metu jų relikvijos ilsisi Šventosios Dvasios cerkvėje.
Iš kankinystės aprašymo sužinome, kad būsimieji šventieji Antanas ir Jonas tarnavo Lietuvos valdovo dvare. Po kurio laiko jie priėmė krikštą iš stačiatikių kunigo Nestoro rankų. Jų vidinis atsimainymas pasireiškė ir išoriniu pasikeitimu – jie ėmė laikytis pasninko dienų ir augintis ilgus plaukus bei želdintis barzdas. Netrukus pagonys lietuviai, kurie trumpai kirpdavosi ir glotniai skusdavosi, atkreipė dėmesį į naujovišką Algirdo dvariškių išvaizdą. Kadangi Antanas ir Jonas buvo valdovo aplinkos žmonės, – šiuolaikiškai tarus, jo asmens sargybiniai, – Algirdui negalėjo nerūpėti jų lojalumas. Proga jų “patikimumui” patikrinti pasitaikė bendros puotos metu. Atsisakę valgyti į stalą patiektą mėsą, nes buvo pasninko metas, jie pažeidė abipusio solidarumo principą ir už tai buvo įmesti kalėjiman.
Galiausiai patyrę bausmes ir kankinimus abu broliai buvo pakarti: Antanas sausio 14 d., Jonas balandžio 24 d.
Trečiojo kankinio šv. Eustachijaus kelias kankinystės link panašus: jis tarnavo Algirdo dvare ir kai lydėjo valdovą medžioklės metu, šis pastebėjo jo ilgus plaukus ir barzdą. Eustachijaus kančių aprašymas pateikia kvapą gniaužiančių kankinimų vaizdą: kankinys buvo tvatinamas lazdomis, kankinamas šaltu vandeniu per patį žiemos speigą, luošinamas ir galiausiai pakartas “ant šakos” (gruodžio 13 d.).
Dariaus Barono knygoje trijų Vilniaus kankinių istorija svarstoma kritiškai įvertinant istoriografijos tradiciją, išmintingai pasitikint šaltiniais ir vis ieškant naujų būdų priartėti prie atsakymo į klausimą: kas iš tikrųjų įvyko Algirdo dvare 1347 metais?
Kitos naudingos nuorodos:
- Šv. Dvasios cerkvė
- Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija (Istorinė studija ir šaltiniai)
- Vilniaus kankiniai išvengė laiko žabangų (diena.lt)