Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušės aikštė šiandien:

Panoraminė nuotrauka (c) turizmas.info (prispauskite pelės klavišu nuotrauką ir patempkite ją kairėn arba dešinėn)

Vilniui 1387 m. suteikus Magdeburgo teises  buvo pastatyta ir pirmoji Rotušė.

Vilniaus Rotušės aikštė 1836
Muzeum Narodowe, Warszawa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Å tai ką apie Vilniaus rotušės požemius rašo Jonas Bulota 1963 m. išleistoje knygelėje “Reportažai iš Vilniaus požemių”.

“Nėra ko ir kalbėti ““ niūrūs, gilūs ir dideli požemiai buvo po senąja rotuše. Tačiau dabar tai bene tvarkingiausi ir geriausiai prižiūrimi požemiai Vilniuje. Visur čia įvesta elektra. Dargi toji dalis, kuri nenaudojama, apšviesta, sutvarkyta. Didžiausią požemių dalį sudaro ilgi tiesūs koridoriai, kurių abiejose pusėse matyti užmūrytos ir atviros angos, ““ matyt, atskirų kamerų durelės, nes ten dar aiškiai pastebimos vyrių žymės, o kartais ir grubiai nukeltų vyrių likučiai. Nors perstatymai ir vėlesni remontai žymiai pakeitė pirmykštį požemių vaizdą, tačiau išlikę fragmentai ir kai kurios beveik nepaliestos patalpos iš karto parodo jų buvusią paskirtį.

Å tai, lubose matyti didžiulė anga, o ties ja, apačioje, žiojėja 4″“5 metrų gilumo akmeninė duobė. Matyt, čia ir būta vieno kalėjimo. Kalinį įmesdavo į tokią duobę iš viršaus. Požemių palubyje dar galima pamatyti siauručius, storomis surūdijusiomis geležimis užpintus langelius. Už jų ““ mūras, greičiausiai sudėtas vėlesnių remontų ir perstatymų metu. Kartais požemio grindys dusliai dunda, ““ matyt, čia vėliau padarytas perdengimas, nes senieji požemiai, sprendžiant iš keleto išlikusių, buvo labai gilūs. Koridoriai eina aplink pastatą, o pačiame centre yra keletas patalpų, į kurias galima patekti tik susilenkus, pro siauras, žemas angas, primenančias greičiau langus, nei duris. Tačiau išlikę vyriai rodo, kad čia buvo storos durys. Sunku įsivaizduoti, kaip jausdavosi čia aukos, klausydamos ilgais koridoriais artėjančio budelio, nešino “kabliais traukti ir kabliukais pakabinti”, žingsnių… Jų klyksmas nepasiekdavo dargi antrojo požeminių koridorių kvadrato.

Pietinėje požemių dalyje aiškiai pastebimi senosios rotušės pamatų ir net apatinio aukšto sienų likučiai su užmūrytomis didžiulių nišų, matyt, durų angomis. Vienoje vietoje, didžiulėje pintinėje, guli apipeliję rankraščiai ir sąsiuviniai su rolėmis, kurias vaidino senojo Vilniaus teatro artistai. Įspūdį dar labiau pagilina netoliese sukrauti archeologinių kasinėjimų Vilniaus miesto teritorijoje, vykusių iki hitlerinės okupacijos, metu surasti gyvulių kaulai, akmeniniai įvairaus kalibro senovinių patrankų sviediniai ir kiti radiniai. 

Tik tylus transformatorių dūzgimas ir tvarkingai išvedžioti elektros laidai dažytuose vamzdeliuose primena, kad dabar ne XVI, o XX amžius, ir lauke, vietoje purvinos turgaus aikštės, kur budelis vykdė egzekucijas, pamatysi gražią aikštę su gazonu… Išlipi iš požemių į Dailės muziejaus vestibiulį ir po keleto minučių sunku patikėti, kad po
gražiais marmuriniais laiptais, kolonomis, šviesiomis salėmis, pilnomis meno kūrinių, yra tokie dideli ir gūdūs požemiai, atmeną kančias, kraują, baisųjį Vilniaus miesto budelį.
Išeini į triukšmingas, saulės nužertas gatves, įsilieji į amžinai skubančią vilniečių srovę ir tuojau pamiršti, kad čia kažkur raudonais rūbais apsisiautęs budelis mosavo kirviu. 

Na, ir galai jo nematė… Ko gero dar prisisapnuos kalavijas, kuriam į skaičių trūksta tūkstantis pirmos galvos!”

Ką rado šiuose požemiuose speleologai skaitykite čia>>

This entry was posted in Architektūra. Bookmark the permalink.

2 Responses to Vilniaus rotušė

  1. admin says:

    Labai norėtųsi kuo daugiau iliustruoti straipsnių, tačiau kol kas “rankų trūksta”:) Ačiū svetainei turizmas.info už suteiktą galimybę naudoti jų panoraminių nuotraukų biblioteką 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *